Linas Janutis — NT brokeris Vilniuje ir Vilniaus rajone nuo 2007 m., NT įmonės vadovas nuo 2011 m. · Google 5,0 ★ · +370 603 48615

Atnaujinta: 2026-09-16

Nuo šių metų sausio žmonės man skambina su tuo pačiu klausimu: „Registrų centre pamačiau savo buto mokestinę vertę. Ji beveik dvigubai didesnė nei anksčiau. Kiek dabar man reikės mokėti?" Beveik visais atvejais atsakymas juos nustebina — dažniausiai nekilnojamo turto mokestis jiems bus 0 €. Bet ne visiems. Ir tie, kuriems reikės mokėti, dažnai net nenumano, kad sumą lemia ne buto vertė, o tai, kur jie deklaravę gyvenamąją vietą.

Per artimiausias 7 minutes sužinosite:

• kiek realiai mokėsite už savo turtą 2026 m. — su skaičiuokle, lentelėmis ir šešiais pavyzdžiais vilnietiškais skaičiais;
• kaip mokestis skaičiuojamas „laiptais" ir kodėl 450 000 € riba nereiškia to, ką dauguma galvoja;
• ką daryti, jei nesutinkate su Registrų centro nustatyta mokestine verte — du skirtingi keliai, iš kurių vienas nemokamas;
• kada mokėti ir kodėl už 2026 m. sumokėsite tik 2027 m. kovą.

Iš karto pasakysiu tiesiai: jei turite vieną būstą, kuriame esate deklaravęs gyvenamąją vietą, ir jo mokestinė vertė nesiekia 450 000 €, už 2026 m. mokesčio nemokėsite. Deklaracijos pildyti taip pat nereikės. Visa kita šiame straipsnyje — tiems, kurie turi daugiau nei vieną objektą arba mano, kad jų turto vertė nustatyta neteisingai.

Straipsnis parengtas 2026 m. rugsėjo 8 d., remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (NTMĮ) suvestine redakcija, galiojančia nuo 2026 m. gegužės 1 d. — nauja įstatymo redakcija išdėstyta įstatymu Nr. XV-344 (įsigaliojo 2026-01-01); įstatymu Nr. XV-345 (nuostatos galioja nuo 2026-05-01) padaryti ir turinio pakeitimai: individualusis vertinimas mokesčio tikslais dabar atliekamas pagal NTMĮ 8 str. 2 d. ir Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą (NTMĮ 2 str. 2¹ d.), o skundus bei prašymus dėl mokestinės vertės nagrinėja įstatyme įvardyta „masinio vertinimo įmonė“ (praktikoje — Registrų centras). Straipsnyje naudojami tarifai, ribos ir terminai dėl šių pakeitimų nepasikeitė. Šiame straipsnyje naudojamos 2, 6, 7, 8, 9, 10 ir 12 straipsnių nuostatos sutampa su VMI skelbiamu apibendrintu NTMĮ komentaru ir gyvomis VMI 2026 m. skiltimis. Skaičiai, kurių nepavyko patvirtinti pirminiuose šaltiniuose, į straipsnį neįtraukti — apie tai atskirai parašyta ten, kur tai svarbu.

Straipsnio turinys

• Ar jums apskritai reikės mokėti? Trys klausimai
• Nekilnojamo turto mokesčio skaičiuoklė 2026
• Šeši skaičiavimo pavyzdžiai
• Kas pasikeitė nuo 2026 m. sausio 1 d.
• Tarifai Vilniuje ir kituose miestuose
• Kas yra mokestinė vertė ir kur ją sužinoti
• Nesutinkate su verte? Du keliai, kaip ją ginčyti
• Kada mokamas nekilnojamo turto mokestis
• Dažniausiai užduodami klausimai

Ar jums apskritai reikės mokėti nekilnojamo turto mokestį? Trys klausimai

Atsakykite iš eilės — dažniausiai užtenka pirmojo.

1. Ar turite tik vieną objektą, kuriame esate deklaravęs gyvenamąją vietą?
Jei taip ir jo mokestinė vertė mažesnė nei 450 000 € → mokesčio nėra. Toliau galite neskaityti, nebent norite pasitikrinti pačią vertę.

Mokesčio nemokėsite — bet ar žinote, kiek jūsų butas vertas rinkoje? Registrų centro mokestinė vertė to nerodo: masinis vertinimas nemato nei remonto, nei aukšto, nei vaizdo pro langą. Nemokamai įvertinu per 1 darbo dieną, remdamasis realiais sandorių duomenimis Vilniuje ir Vilniaus rajone.

→ Užsakyti nemokamą įvertinimą arba +370 603 48615

2. Ar turite antrą butą, sodo namą, garažą ar poilsio paskirties objektą?
Jei taip → sudėkite visų tokių objektų mokestines vertes. Jei suma viršija 50 000 €, mokestį mokėsite. Kiek — parodys skaičiuoklė žemiau.

3. Ar turite komercinio arba į apleisto turto sąrašą įtraukto turto?
Jei taip → komerciniam ir kitam į NTMĮ 6 str. 6 dalies sąrašą nepatenkančiam turtui tarifai visai kiti: 0,5–3 %, o įtrauktam į apleisto turto sąrašą — 1–5 %, nuo pirmo euro, ir dar papildomi 0,2 %. Bet gyventojui priklausantis gyvenamasis namas, butas, sodo namas ar garažas net įtrauktas į apleisto turto sąrašą lieka „kito turto“ skalėje (arba pagrindinio būsto tarife) — 1–5 % ir 0,2 % jam netaikomi.

Šaltinis: NTMĮ 6 straipsnio 1, 4, 5, 6, 7 ir 8 dalys (redakcija, išdėstyta įstatymu Nr. XV-344).

Nekilnojamo turto mokesčio skaičiuoklė 2026: kiek mokėsite pagal savo mokestinę vertę

Įveskite savo skaičius į skaičiuoklę arba suraskite savo eilutę lentelėse žemiau — rezultatas tas pats.

A. Kitas turtas (antras butas, sodas, garažas — visų vertės sudėtos)

Šaltinis: apskaičiuota pagal NTMĮ 6 straipsnio 6 dalyje nustatytą progresinę skalę. „Faktinis tarifas" — mokesčio santykis su visa mokestine verte; jis visada mažesnis už nominalų skalės tarifą, nes skalė progresinė.

B. Pagrindinis būstas (kai savivaldybėje taikomas 0,1 % tarifas)

Šaltinis: apskaičiuota pagal NTMĮ 6 straipsnio 4 ir 5 dalis, taikant 0,1 % tarifą. 2026 m. šis tarifas pagrindiniam būstui galioja Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje — visose trijose todėl, kad taryba iki 2025 m. gruodžio 1 d. savo tarifo nenustatė, o tokiu atveju įstatymas numato minimalų 0,1 % dydį daliai, viršijančiai 450 000 € (įstatymo Nr. XV-344 2 str. 5 d.). Kitose savivaldybėse tarifas gali būti didesnis, iki 1 %.

Kaip pasiskaičiuoti pačiam per tris žingsnius

1. Sužinokite kiekvieno savo objekto mokestinę vertę Registrų centro viešoje paieškoje pagal unikalų numerį: registrucentras.lt/masvert/paieska-un
2. Atskirkite pagrindinį būstą — tą, kuriame esate deklaravęs gyvenamąją vietą — nuo visų kitų objektų.
3. Pagrindinį būstą skaičiuokite pagal B lentelę, visus kitus sudėkite į vieną sumą ir skaičiuokite pagal A lentelę. Rezultatus sudėkite.

Jei turtas bendras su sutuoktiniu — pirmiausia kiekvienam priskirkite jo dalį ir tik tada taikykite lenteles kiekvienam atskirai.

Šeši skaičiavimo pavyzdžiai su vilnietiškais skaičiais

Visi pavyzdžiai — su 0,1 % pagrindinio būsto tarifu, taikomu Vilniuje.

1. Dviejų kambarių butas Naujininkuose, mokestinė vertė 95 000 €, savininkas jame deklaruotas.
Pagrindinis būstas, vertė gerokai mažesnė nei 450 000 €.
Mokestis: 0 €.

2. Trijų kambarių butas Žirmūnuose, mokestinė vertė 180 000 €, savininkas jame deklaruotas.
Tas pats principas.
Mokestis: 0 €.

3. Tas pats 180 000 € butas Žirmūnuose, bet savininkas deklaruotas kitur.
Butas patenka į „kito turto" skalę: (180 000 − 50 000) × 0,2 %.
Mokestis: 260 € per metus.
Tas pats butas, ta pati vertė, skirtumas 260 € — vien dėl deklaravimo vietos.

4. Namas Pavilnyje, mokestinė vertė 480 000 €, savininkas jame deklaruotas.
Apmokestinama tik viršijanti dalis: (480 000 − 450 000) × 0,1 %.
Mokestis: 30 €.

5. Šeima: butas Vilniuje 300 000 € (pagrindinis būstas) + sodo namas Vilniaus r. 90 000 € + garažas 15 000 €. Visas turtas priklauso abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis, abu deklaruoti bute.
Butas — pagrindinis būstas abiem, po 150 000 € kiekvienam → 0 €.
Kitas turtas: 90 000 + 15 000 = 105 000 €, po 52 500 € kiekvienam sutuoktiniui.
Kiekvienam: (52 500 − 50 000) × 0,2 % = 5,00 €. O mokestis, neviršijantis 5 €, nemokamas.
Mokestis: 0 €.
Jei tas pats turtas priklausytų vienam asmeniui: (105 000 − 50 000) × 0,2 % = 110 €. Bendra nuosavybė čia nulėmė viską.

6. Investuotojas: trys butai po 150 000 €, nė viename nedeklaruotas (gyvena nuomojamame bute).
Bendra kito turto vertė — 450 000 €. Skaičiuojama laiptais:
50 000–200 000 € → 150 000 × 0,2 % = 300 €
200 000–400 000 € → 200 000 × 0,4 % = 800 €
400 000–450 000 € → 50 000 × 0,6 % = 300 €
Mokestis: 1 400 € per metus.
Jei jis persideklaruotų į vieną iš tų butų, tas butas taptų pagrindiniu (0 €), o likę du sudarytų 300 000 € → 700 €. Skirtumas — 700 € per metus.

Šaltinis: visi skaičiavimai atlikti pagal NTMĮ 6 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis, 7 straipsnio 5 dalį (5 € taisyklė) ir 12 straipsnio 2 dalį (bendraturčių proporcingumas). Mokestinės vertės pavyzdžiuose — sąlyginės, iliustracinės; savąsias pasitikrinkite Registrų centre.

Radote savo eilutę? Kitas klausimas — ar Registrų centro nustatyta vertė apskritai teisinga. Nemokamai palyginu ją su realia rinkos verte ir pasakau, ar skirtumas siekia 20 %, kurių reikia ginčui.

→ Užsakyti nemokamą įvertinimą arba +370 603 48615

Kas pasikeitė nuo 2026 m. sausio 1 d.

Interneto paieškoje šiuo metu tebekabo nemažai straipsnių, parašytų pagal senąją tvarką — su 150 000 € riba ir gruodžio 15 d. terminu. Jei kur nors pamatysite šiuos skaičius kaip galiojančius 2026 m., tai pasenusi informacija.

Šaltinis: NTMĮ redakcija, išdėstyta įstatymu Nr. XV-344 (priimtas 2025-06-26, įsigaliojo 2026-01-01), 6, 7, 9, 12 ir 13 straipsniai; palyginimui — NTMĮ suvestinė redakcija, galiojusi iki 2025-12-31 (6 str. 1 ir 2 d. — vienintelė 0,5–3 % juosta ir diferencijavimo kriterijai, tarp jų apleistumas; 6 str. 4 ir 5 d.; 7 str. 1 d. 6 ir 7 p.; 14 str. 3 d. (mokesčio įskaitymas); 12 str. 4 d.). Tikrinta 2026 m. rugsėjo 9 d.

Ekspertinė pastaba. Antraštėse skamba „riba pakelta nuo 150 000 iki 450 000 €", ir tai atrodo kaip palengvėjimas. Bet vienu metu įvyko trys dalykai: riba pakelta, mokestinės vertės pakilo apie 90 %, o daugiavaikių lengvata panaikinta — senojoje tvarkoje auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 m. arba neįgalų vaiką riba buvo 200 000 €, naujojo įstatymo lengvatų sąraše jos nebėra. Vienintelis likęs kelias — savivaldybės sprendimas didinti neapmokestinamąjį dydį pagal socialinę padėtį arba atleisti nuo mokesčio savo biudžeto sąskaita; ar jūsų savivaldybė tuo pasinaudojo, verta pasitikrinti asmeniškai.

Trumpai: vieno būsto savininkui mokesčio greičiausiai nebeliks, o žmogui su antru butu ar sodo namu jis atsiras ten, kur anksčiau jo nebuvo. Tai ne mokesčio sumažinimas, o perkėlimas nuo vienos grupės kitai.

Pagrindinis gyvenamasis būstas: 450 000 € riba

Naujoji tvarka pastatyta ant vienos sąvokos — pagrindinio gyvenamojo būsto. Įstatymas ją apibrėžia taip:

Pagrindinis gyvenamasis būstas — gyvenamasis pastatas (patalpos), kuriame savininkas yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, ir tuo pačiu adresu registruoti pagalbinio ūkio paskirties pastatai bei inžineriniai statiniai, susiję su gyvenamuoju pastatu bendra ūkine paskirtimi ir skirti tik nuolatiniams gyvenamojo pastato (patalpų) poreikiams tenkinti.

Šiam būstui savivaldybė privalo nustatyti neapmokestinamąjį dydį ne mažesnį kaip 450 000 €, o viršijančiai daliai — tarifą nuo 0,1 iki 1 %.

Trys dalykai, kuriuos verta įsidėmėti iš karto:

• Apmokestinama tik dalis, viršijanti ribą, ne visa vertė. Jei namo mokestinė vertė 480 000 €, mokestis skaičiuojamas nuo 30 000 €.
• Statusas fiksuojamas kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinę dieną. Iš to seka, kad persideklaravus vidury metų būsto statusas pasikeičia nuo atitinkamo mėnesio. Įstatyme tai išplaukia iš NTMĮ 2 straipsnio 8 dalies mėnesinio fiksavimo, o VMI konsultantė 2026 m. rugsėjo 16 d. telefonu tai patvirtino tiesiai: deklaravus gyvenamąją vietą viename iš turimų butų, jis nuo to paties mėnesio tampa neapmokestinamas iki 450 000 €, o skaičiuojama pagal mėnesius, ne pagal dienas — deklaravus rugsėjį, už rugsėjį jau neapmokestinama.
• Pagrindinis būstas gali būti tik vienas, nes deklaruota gyvenamoji vieta yra viena.

Kada sodo namas ar garažas gali tapti „pagrindiniu būstu"

Mažai kam žinoma išimtis. Jei savivaldybėje, kurioje esate deklaravęs gyvenamąją vietą, jums nuosavybės teise nepriklauso gyvenamasis pastatas (patalpos) arba toks būstas nėra įsigyjamas — pavyzdžiui, lizingu ar išperkamąja nuoma — pagrindiniu gyvenamuoju būstu gali būti laikomas mėgėjų sodų, garažų, pagalbinio ūkio, asmeninio arba viešojo poilsio paskirties objektas, kuriame esate deklaruotas mėnesio paskutinę dieną.

Praktiškai tai svarbu tiems, kurie patys yra deklaruoti pačiame sodo name (ar kitame išvardytos paskirties objekte) ir jame faktiškai gyvena — pavyzdžiui, persikėlė gyventi už miesto, o gyvenamosios paskirties būsto toje savivaldybėje neturi ir neįsigyja. Vien to, kad nuosavybėje turite tik sodo namą, o mieste nuomojatės butą, nepakanka: lemia tai, kur mėnesio paskutinę dieną esate deklaruotas. Jei esate deklaruotas nuomojamame bute, sodo namas lieka „kitu turtu“ su 50 000 € riba, o persideklaruoti į sodo namą vien dėl mokesčio, ten negyvenant, būtų fiktyvu (žr. skyrių apie deklaravimo ribas). Sodyba, kurios namas yra gyvenamosios paskirties, į šią išimtį apskritai nepatenka — jai taikoma bendra pagrindinio būsto taisyklė su 450 000 € riba. Ir atvirkščiai: jei būstą jau perkate išsimokėtinai, išimtis nebegalioja, net jei nuosavybė dar neperėjo jums.

Šaltinis: NTMĮ 2 straipsnio 8 dalis ir 6 straipsnio 4 bei 5 dalys.

Sutuoktiniai ir bendraturčiai: kur slypi spąstai

Įstatymas sako, kad bendraturčiai mokestį moka proporcingai jiems tenkančiai turto daliai. Iš to seka du dalykai:

• 450 000 € riba taikoma kiekvienam bendraturčiui atskirai. Sutuoktiniams, kuriems būstas priklauso bendrai lygiomis dalimis, tai reiškia po 450 000 € kiekvienam. Atkreipkite dėmesį: skaičiaus „900 000 €" įstatyme nėra — tai proporcingumo taisyklės pasekmė, veikianti tik tada, kai nuosavybė iš tikrųjų bendra.
• 50 000 € riba „kitam turtui" taip pat taikoma kiekvienam atskirai.

O dabar spąstai, į kuriuos žmonės įkrenta dažniausiai.

Ekspertinė pastaba, kurios kituose straipsniuose nerasite. Jei būstas priklauso abiem sutuoktiniams, bet gyvenamąją vietą jame deklaravęs tik vienas — pagrindiniu būstu laikoma tik jo dalis. Kito sutuoktinio dalis krenta į „kito turto" skalę ir apmokestinama nuo 50 000 €, o ne nuo 450 000 €. Tai VMI yra aiškiai pasakiusi savo išaiškinime.

Praktinė išvada: jei abu sutuoktiniai yra bendraturčiai, abu ir turi būti deklaruoti tuo pačiu adresu — kitaip vienas iš jų netenka 450 000 € ribos ir gauna 50 000 € vietoje jos.

Šaltinis: NTMĮ 12 straipsnio 2 dalis; VMI paaiškinimas dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės apmokestinimo už 2026 m. ir vėlesnius laikotarpius.

Kitas nekilnojamasis turtas: progresiniai tarifai nuo 50 000 €

Visas kitas gyventojo nekomercinis turtas — antras ir paskesnis butas, sodo namas, garažas, poilsio paskirties objektas, pagalbinio ūkio pastatas — apmokestinamas atskirai, pagal progresinę skalę. Svarbiausia: visų šių objektų mokestinės vertės sudedamos į vieną sumą, ir tik tada taikoma skalė.

Šaltinis: NTMĮ 6 straipsnio 6 dalis; patvirtina VMI paaiškinimas dėl gyventojų NT mokesčio tarifų, taikomų už 2026 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius.

Kaip skaičiuojamas nekilnojamo turto mokestis: pavyzdys su 300 000 €

Skaičiuojama laiptais, ne visai sumai vienu tarifu. Tai dažniausiai klaidingai suprantama vieta. Jei jūsų kito turto vertė 300 000 €, tai nereiškia 300 000 × 0,4 % = 1 200 €. Realiai:

• pirmieji 50 000 € — 0 €
• nuo 50 000 iki 200 000 € (150 000 €) × 0,2 % = 300 €
• nuo 200 000 iki 300 000 € (100 000 €) × 0,4 % = 400 €
• Iš viso: 700 €

Į tą pačią 50 000 € ribą įskaitomas ir garažas, ir sodo namas

Įstatyme išvardytas objektų sąrašas platus: vienbučiai ir daugiabučiai gyvenamieji namai, butai, mėgėjų sodų, garažų, pagalbinio ūkio, asmeninio poilsio ir viešojo poilsio paskirties pastatai bei inžineriniai statiniai. Praktiškai tai reiškia, kad iš tėvų paveldėtas butas plius garažas plius sodo namelis 50 000 € ribą peržengia lengvai — ypač po to, kai garažų mokestinės vertės pakilo apie 90 %.

Šaltinis: NTMĮ 6 straipsnio 6 dalis; Registrų centro duomenys apie 2026 m. mokestinių verčių pokytį pagal turto grupes.

Sandėliukas, parkingo vieta ir žemė naujos statybos name

Čia dažniausiai suklystama, todėl 2026 m. rugsėjo 16 d. pasitikslinau VMI Mokesčių informacijos centre. Atsakymai:

• Žemė į NT mokestį neįeina apskritai — tik pastatai ir patalpos. Sklypo dalis prie buto apmokestinama atskiru žemės mokesčiu.
• Parkingo vieta (garažų paskirties) — „priskiriama prie gyvenamosios“: ji sumuojama į tą pačią 50 000 € ribą kaip antras butas ar sodas. Tas pats galioja atskiram garažui.
• Sandėliukas, rūsys, palėpė su atskiru unikaliu numeriu — jei registre įrašyta negyvenamoji paskirtis (dažniausiai taip ir būna), tai atskiras apmokestinamas objektas nuo pirmo euro, be jokio neapmokestinamojo dydžio, savivaldybės tarifu plius 0,2 %. Vilniuje sandėliavimo paskirčiai atskiro tarifo sprendime Nr. 1-1551 nėra, todėl taikomas 1.8 p. „visam kitam turtui“ — 1 %, iš viso 1,2 %. Sandėliukas, kurio mokestinė vertė 5 000 €, kainuos apie 60 € per metus — nedaug, bet tai sąskaita, kurios daugelis nesitiki.
• Sandėliukas be atskiro unikalaus numerio nėra atskiras registro objektas — jis yra buto dalis ir atskiros mokestinės vertės neturi.

Praktinė išvada perkantiems naujos statybos butą: Registrų centro išraše patikrinkite, kiek unikalių numerių perkate ir kokia kiekvieno paskirtis. Buto kaina skelbime dažnai apima ir parkingą, ir sandėliuką — o mokestiniu požiūriu tai trys skirtingi objektai.

Šaltinis: VMI Mokesčių informacijos centro konsultacija telefonu, 2026-09-16 (pokalbio įrašas); NTMĮ 6 str. 6 ir 8 d.; Vilniaus m. sav. tarybos sprendimas Nr. 1-1551, 1.7 ir 1.8 p.

Tarifai Vilniuje ir kituose miestuose 2026 m.

Pagrindinio būsto tarifą nustato savivaldybės taryba. Įstatymas leidžia rinktis nuo 0,1 iki 1 %, o savivaldybės turėjo apsispręsti iki 2025 m. gruodžio 1 d. Jei kuri nors nenustatė, pagal įstatymą 2026 m. jai taikomas minimalus 0,1 % tarifas.

Šaltiniai — pirminiai savivaldybių sprendimai: Vilnius — 2025-11-19 tarybos sprendimas Nr. 1-1551 (vilnius.lt, pilnas tekstas; taip pat aktai.vilnius.lt); Klaipėda — 2025-11-27 tarybos sprendimas Nr. T2-428 (e-tar.lt); Kaunas — 2025-11-11 tarybos sprendimas Nr. T-868 (e-tar.lt); Vilniaus rajonas — 2020-06-05 tarybos sprendimas Nr. T3-163, kurį savivaldybė skelbia oficialioje svetainėje (vrsa.lt), o VMI įtraukė į savo 2026 m. sprendimų archyvą (failas „Vilniaus_r_NTM_2021-2026“, ZIP „Pagėgių–Zarasų r.“). Visų savivaldybių 2026 m. sprendimų archyvas — VMI KM1572 „Kokie NT mokesčio tarifai yra nustatyti savivaldybių sprendimuose?“ (2026-01-07). Svarbu: nė viena iš šių keturių savivaldybių pagrindinio gyvenamojo būsto tarifo atskirai nenustatė, todėl 2026 m. jų teritorijose galioja įstatyme numatytas minimalus 0,1 % tarifas mokestinės vertės daliai, viršijančiai 450 000 € (įstatymo Nr. XV-344 2 str. 5 d.). Tai matyti iš pačių sprendimų preambulių: Vilniaus Nr. 1-1551 priimtas vadovaujantis NTMĮ 6 str. 1, 2, 3 ir 7 d. bei 7 str. 4 d., Klaipėdos Nr. T2-428 ir Kauno Nr. T-868 — 6 str. 1, 2 ir 7 d.; pagrindinį būstą reglamentuojančių 6 str. 4 ir 5 d. nė viename jų nėra. Tai reiškia, kad 0,1 % užfiksuotas tik 2026 m.: 2027 m. ir vėliau taryba gali nustatyti bet kurį tarifą 0,1–1 % intervale (NTMĮ 6 str. 5 d.). Tikrinta 2026 m. rugsėjo 16 d.

Dėl Vilniaus rajono savivaldybės — naujo sprendimo 2026 metams taryba nepriėmė, todėl galioja 2020-06-05 sprendimu Nr. T3-163 nustatyti tarifai, kuriuos savivaldybė skelbia oficialioje svetainėje: 0,8 % visų paskirčių pastatams ir patalpoms, 0,6 % kultūros, mokslo ir sporto paskirties, 3 % apleistiems ar neprižiūrimiems. Tą patį dokumentą VMI pateikia savo 2026 m. savivaldybių sprendimų archyve (pagal NTMĮ 6 str. 2 d. nenustačius naujų tarifų galioja paskutiniai nustatyti). Pagrindinio būsto tarifo Vilniaus rajonas atskirai nenustatė, todėl daliai virš 450 000 € galioja įstatymo minimumas 0,1 % — kaip Vilniuje. Jei jūsų turtas kitoje savivaldybėje, kurios nėra lentelėje, tarifą rasite tame pačiame VMI archyve — tarifai skiriasi ir keičiami kasmet.

Svarbu: šie tarifai taikomi tik daliai, viršijančiai 450 000 €. Skaitydami antraštes tipo „Vilniuje bus 0,1 %", neįsivaizduokite, kad tai 0,1 % nuo visos buto vertės — didžiajai daliai vilniečių tai apskritai 0 %.

Gyvenate „apartamentuose“ ar lofte? Vilniuje tai atskira istorija

Vilniuje nemažai žmonių gyvena patalpose, kurių registre įrašyta paskirtis nėra gyvenamoji — administracinė, viešbučių, kūrybinių dirbtuvių. Mokesčio prasme lemia ne tai, kaip patalpa naudojama, o kokia paskirtis įrašyta Registrų centre. VMI konsultantė 2026 m. rugsėjo 16 d. tai pasakė tiesiai: administracinė, viešbučių, kūrybinių dirbtuvių, gamybinė — visos yra negyvenamosios, net jei faktiškai ten gyvenama. Vienintelė išimtis — poilsio paskirtis, ji eina prie gyvenamosios grupės su 50 000 € riba.

Negyvenamosios paskirties patalpai nėra nei 450 000 €, nei 50 000 € ribos — mokestis skaičiuojamas nuo pirmo euro savivaldybės tarifu, plius papildomi 0,2 %. Vilniuje administracinei paskirčiai tarybos sprendimas Nr. 1-1551 nustato 0,8 % (1.7 papunktis), taigi iš viso 1 %. VMI konsultantės skaičius tas pats: 100 000 € vertės administracinės patalpos — 1 000 € per metus, 300 000 € loftas — 3 000 €.

Tame pačiame Vilniaus sprendime yra dar du punktai, kuriuos verta žinoti, nors VMI skaičiuodama mokestį jų automatiškai netaiko:

• 1.6 papunktis — patalpoms, naudojamoms ne pagal paskirtį, taikomas 3 % tarifas. Kaip ir kada savivaldybė tokį naudojimą fiksuoja, viešai neaprašyta.
• 3.1 papunktis — tokiu tarifu apmokestintam turtui taikoma lengvata: iki 450 000 € — 0 €, viršijančiai daliai — 0,5 %, jei patalpos faktiškai naudojamos gyventi, jose deklaruota savininko ir jo šeimos gyvenamoji vieta ir tai vienintelis jų turimas nekilnojamasis turtas (garažai, pagalbinio ūkio ir inžineriniai statiniai neskaičiuojami). Lengvata netaikoma apleisto turto sąraše esančiam turtui (5 p.).

Todėl perkant apartamentus ar loftą Vilniuje verta pasitikrinti du dalykus dar prieš avansą: kokia registre įrašyta patalpų paskirtis (išrašas iš Registrų centro) ir ar galėsite jose deklaruoti gyvenamąją vietą. Jei paskirtis administracinė, į metinį biudžetą iš karto įsirašykite 1 % nuo mokestinės vertės.

Šaltiniai: VMI Mokesčių informacijos centro konsultacija telefonu, 2026-09-16 (pokalbio įrašas); Vilniaus m. sav. tarybos 2025-11-19 sprendimas Nr. 1-1551, 1.6, 1.7, 3.1 ir 5 punktai — vilnius.lt; NTMĮ 6 str. 6 ir 8 d.

Ar man taikomas papildomas 0,2 % „gynybos" tarifas?

Ne — jei turite tik pagrindinį būstą ir kitą nekomercinį turtą (apmokestinamą pagal 6 straipsnio 5 ir 6 dalis). Jūsų butui, antram butui, sodo namui ar garažui šis tarifas netaikomas.

Taip — jei turite komercinės ar kitos paskirties turto, kuris NEpatenka į NTMĮ 6 straipsnio 6 dalies sąrašą. Į tą sąrašą įeina fiziniam asmeniui priklausantys vienbučiai, dvibučiai ir daugiabučiai namai, butai, mėgėjų sodų, garažų, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio ir viešojo poilsio paskirties pastatai. Visam kitam turtui (komercinės, administracinės, gamybinės, sandėliavimo ir pan. paskirties) prie savivaldybės nustatyto tarifo pridedami dar 0,2 %, o jei toks turtas įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo turto sąrašą — savivaldybė gali nustatyti 1–5 % tarifą.

Svarbu, ko dažnai nepasako: jei į apleisto ar neprižiūrimo turto sąrašą įtrauktas jums, kaip fiziniam asmeniui, priklausantis gyvenamasis namas, butas, sodo namas ar garažas, jis lieka apmokestinamas kaip ir anksčiau — pagal 6 straipsnio 6 dalies progresinę „kito turto“ skalę (0–1 %, nuo 50 000 € ribos), o jei tai jūsų pagrindinis būstas — pagal 6 straipsnio 5 dalies tarifą tik daliai virš neapmokestinamojo dydžio. Nei 1–5 % juosta, nei papildomi 0,2 % tokiam turtui netaikomi: NTMĮ 6 straipsnio 7 ir 8 dalys jį aiškiai išskiria žodžiais „išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus“. Ši išimtis galioja tik fiziniam asmeniui priklausančiam turtui — jei butą ar namą valdote per įmonę, jis apmokestinamas bendra tvarka (0,5–3 % + 0,2 %, o apleistas — 1–5 %).

Šaltinis: NTMĮ 6 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalys (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2026-05-01); 8 dalis — papildomas 0,2 % tarifas taikomas viso nekilnojamojo turto mokestinei vertei, išskyrus turtą, apmokestinamą pagal 6 straipsnio 5 ir 6 dalis; 13 str. 3 d. — pagal 6 str. 8 d. apskaičiuotas mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą, o pagal Finansų ministerijos 2025-07-22 pranešimą — į Valstybės gynybos fondą. Finansų ministerijos duomenimis, šiais pakeitimais gynybos finansavimui 2026 m. planuojama surinkti 39,9 mln. €, o 2027 m. — 76 mln. €.

Kas yra mokestinė vertė ir kur ją sužinoti

Mokestinę vertę nustato Registrų centras masinio vertinimo būdu — automatiškai, pagal statistinius modelius, be objekto apžiūros. Tai ne kaina, už kurią parduosite, ir ne vertintojo ataskaitos skaičius.

Savo objekto mokestinę vertę galite nemokamai pasitikrinti Registrų centro viešoje paieškoje pagal unikalų numerį: registrucentras.lt/masvert/paieska-un

Kodėl 2026 m. vertės taip išaugo

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujo masinio vertinimo rezultatai. Registrų centro duomenimis, buvo įvertinta apie 6,3 mln. objektų (iš jų apie 3,7 mln. statinių), kurių bendra vertė — apie 196 mlrd. € (statinių — apie 147 mlrd. €). Palyginti su ankstesniu, 2021 m. sausio 1 d. vertinimu, statinių vertės vidutiniškai išaugo apie 90 %.

Šaltinis: Registrų centro pranešimas apie naujų statinių mokestinių verčių įsigaliojimą, 2026 m. sausis. Naujosios vertės galios iki 2029 m. sausio 1 d. Pastaba: pranešime savivaldybės nevardijamos, todėl konkrečių miestų „didžiausio augimo" sąrašo čia nepateikiu — tokio skaičiavimo pirminiame šaltinyje nėra.

Mokestinė vertė ir rinkos vertė: kuo jos skiriasi

Šaltinis: NTMĮ 9 straipsnio 4 dalis (vertinimo periodiškumas) ir Registrų centro masinio vertinimo metodikos aprašymas. Išsamiau apie tai, kaip nustatoma rinkos vertė ir kiek kainuoja vertinimo ataskaita — straipsnyje Turto vertinimas Vilniuje 2026.

Ekspertinė pastaba, kurios kituose straipsniuose nerasite. Šiemet man ne kartą teko girdėti: „Registrų centras įvertino mano butą 40 % brangiau — vadinasi, jis pabrango, galiu prašyti daugiau." Tai klaida. Masinis vertinimas nemato jūsų buto. Jis nemato, kad virtuvė nerenovuota nuo 1988 m., kad name nėra lifto, o kaimyninis butas parduotas su nauja apdaila. Identiškas butas su kapitaliniu remontu ir apleistas butas tame pačiame name turi tą pačią mokestinę vertę — nors rinkoje jų kainos skiriasi dešimtimis tūkstančių eurų.

Veikia ir atvirkščiai: išaugusi mokestinė vertė nėra įrodymas, kad jūsų butas pabrango. Ji tik rodo, kad atnaujinta statistinė bazė. Todėl mokestinė vertė netinka nei pardavimo kainai nustatyti, nei deryboms — o rinkos vertė, savo ruožtu, netinka mokesčiui skaičiuoti. Tai dvi skirtingos matavimo sistemos, ir jas painioti brangu abiem kryptimis.

Jei norite žinoti, kiek jūsų butas vertas iš tikrųjų — o ne kiek jį įvertino automatinis modelis — nemokamą rinkos vertės įvertinimą atlieku per 1 darbo dieną, remdamasis realiais sandorių duomenimis Vilniuje ir Vilniaus rajone.

Nesutinkate su mokestine verte? Du skirtingi keliai

Tai svarbiausias straipsnio skyrius, nes vertės ginčijimas — vienintelis dalykas, kurį jūs realiai galite padaryti. Yra du visiškai skirtingi keliai, ir jie dažniausiai painiojami. Pasirinkus ne tą, prarasite ir laiką, ir pinigus.

Šaltinis: NTMĮ 8 straipsnio 2 ir 3 dalys, 10 straipsnio 1 ir 2 dalys; Registrų centro reikalavimai individualaus vertinimo ataskaitai ir prašymo teikėjams.

Kelias A: skundas dėl klaidingų kadastro duomenų

Jei mokestinė vertė didelė dėl to, kad kadastre įrašytas neteisingas plotas, ne tie statybos metai ar netinkama paskirtis, jokio mokamo vertinimo nereikia. Skundo nagrinėjimas nemokamas, masinio vertinimo įmonė (Registrų centras) jį išnagrinėja per 2 mėnesius.

Vienintelė sąlyga, apie kurią verta žinoti iš anksto: pats nagrinėjimas nekainuoja, bet jei klaidai ištaisyti prireiks naujų kadastrinių matavimų ar papildomų dokumentų, tų darbų išlaidas dengia savininkas. Pirmiausia patikrinkite savo kadastro duomenis — tai užtrunka penkias minutes ir dažnai išsprendžia problemą be jokių išlaidų.

Kelias B: prašymas taikyti individualaus vertinimo vertę

Skirtas tada, kai duomenys teisingi, bet vertė vis tiek per didelė. Įstatymas kelia tris privalomas sąlygas — turi būti įvykdytos visos:

1. individualusis vertinimas atliktas įstatyme nurodytais metodais;
2. Registrų centro nustatyta mokestinė vertė daugiau kaip 20 % skiriasi nuo individualaus vertinimo vertės;
3. individualusis vertinimas atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus.

Registrų centras papildomai reikalauja, kad ataskaita nebūtų senesnė kaip 3 mėnesiai jos pateikimo momentu ir kad joje nebūtų apribojimų naudoti ją mokesčių tikslais. Jei turtas bendras, prašymą turi pasirašyti visi bendraturčiai arba vienas iš jų, pateikęs kitų įgaliojimą — dėl šios praleistos smulkmenos prašymas gali būti atmestas jau po to, kai sumokėta už ataskaitą.

Svarbu: nuo 2026-05-01 individualusis vertinimas mokesčio tikslais atliekamas ne tik pagal NTMĮ 8 str. 2 d., bet ir pagal Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą (NTMĮ 2 str. 2¹ d.). Užsakydami ataskaitą 2027 m. sausį, su vertintoju pasitikslinkite, kad ji rengiama pagal tuo metu galiojančią tvarką, o aktualius Registrų centro reikalavimus ataskaitai (senumas, originalas, naudojimo mokesčių tikslais apribojimų nebuvimas) pasitikrinkite registrucentras.lt prieš užsakydami.

Kiek kainuoja ir kaip atrodo pati ataskaita, aprašiau atskirai — individualaus vertinimo ataskaita: kiek kainuoja ir kaip ji atrodo.

Kur teikti: info@registrucentras.lt, paštu Studentų g. 39, 08106 Vilnius, arba bet kuriame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje.

Du dalykai, kurie žmones maloniai nustebina:

• Patenkinus prašymą, individualaus vertinimo vertė taikoma atgaline data — nuo to mokestinio laikotarpio pradžios, kurį pateikėte prašymą, ir galioja tol, kol bus nustatyta nauja mokestinė vertė.
• Skundo ar prašymo pateikimas sustabdo mokesčio išieškojimą (išskyrus avansinį) iki sprendimo priėmimo.

Šaltinis: NTMĮ 8 straipsnio 2 ir 3 dalys, 10 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys.

Svarbu žinoti dabar, rugsėjį: 2026 m. langas jau užsidarė

Prašymą galima teikti tik per pirmus tris mėnesius. Vertėms, įsigaliojusioms 2026 m. sausio 1 d., tai reiškia, kad 2026 m. terminas baigėsi kovo 31 d. Bet naujosios vertės galios iki 2029 m. sausio 1 d. — taigi veiks dar ir 2027, ir 2028 metais. Kitas langas: 2027 m. sausio 1 d. – kovo 31 d.

Praktinė išvada: jei jūsų vertė per didelė, ruoškitės dabar, o ne kitų metų kovą. Vertinimo ataskaita turi būti ne senesnė kaip 3 mėnesiai pateikimo dieną, taigi ją reikia užsakyti maždaug 2027 m. sausį.

Ar apsimoka? Skaičiuojame sąžiningai

Antro buto mokestinė vertė — 260 000 €. Manote, kad reali vertė — apie 200 000 €. Skirtumas 60 000 €, arba 23 %, taigi sąlyga „daugiau kaip 20 %" įvykdyta.

• Mokestis nuo 260 000 €: 150 000 × 0,2 % + 60 000 × 0,4 % = 540 €/metus
• Mokestis nuo 200 000 €: 150 000 × 0,2 % = 300 €/metus
• Sutaupoma: 240 € per metus

Pateikus prašymą 2027 m. sausį–kovą, mažesnė vertė galiotų 2027 ir 2028 m. → apie 480 € nauda. Individualaus vertinimo ataskaita butui kainuoja 150–400 €; pirmas pasiūlymas telefonu dažniausiai būna apie 250 €, o derantis kai kuriais atvejais pavyko susitarti dėl maždaug 150 €.

Išvada: šiuo atveju apsimoka, bet nedramatiškai. Nuo kelių dešimčių tūkstančių eurų vertės objektų nauda būtų mažesnė už ataskaitos kainą. Kuo didesnė vertė ir kuo didesnis skirtumas — tuo aiškiau apsimoka.

Šaltinis: mokesčio skaičiavimai — pagal NTMĮ 6 straipsnio 6 dalį. Vertinimo ataskaitos kainos — 2026 m. rugsėjį palyginti penkių Vilniuje dirbančių vertintojų vieši kainoraščiai ir mano klientų realiai sumokėtos sumos; sąrašas ir metodika — straipsnyje Turto vertinimas Vilniuje 2026. Oficialaus vertinimo įkainių sąrašo Lietuvoje nėra, todėl tai orientacinis, o ne garantuotas intervalas.

Prieš užsakydami mokamą vertinimą — pasitikrinkite, ar apskritai yra ką ginčyti. Jei skirtumas tarp mokestinės ir realios rinkos vertės nesiekia 20 %, prašymas bus atmestas, o ataskaitos kaina liks jums. Būtent todėl nemokamą rinkos vertės įvertinimą verta pasidaryti pirmiau, o vertinimo ataskaitą užsakyti tik tada, kai matyti, kad 20 % riba peržengiama.

→ Pasitikrinti 20 % ribą nemokamai arba +370 603 48615

Kada mokamas nekilnojamo turto mokestis: terminai ir kaip sumokėti

Šaltinis: NTMĮ 12 straipsnio 3, 4 ir 8 dalys; VMI paaiškinimai dėl deklaracijos pateikimo ir mokėjimo terminų už 2026 m. mokestinį laikotarpį.

Gyventojui deklaracijos pildyti nereikia. VMI ją apskaičiuoja ir pateikia pati; naujoji forma — KIT719 (keičia ankstesnę KIT715).

Kur ir kaip sumokėti

1. Prisijunkite prie „Mano VMI" (vmi.lt → Mano VMI) ir eikite į deklaracijų skiltį. Ten rasite VMI užpildytą KIT719 formą su apskaičiuota suma.
2. Apmokėkite — patogiausia tiesiai iš „Mano VMI" per nuorodą į savo elektroninę bankininkystę. Įmokos kodą, sąskaitos numerį ir mokėjimo paskirtį sistema užpildo pati; nerekomenduoju jų perrašinėti iš interneto — įmokų kodai keičiasi, o su klaidingu kodu pinigai užstringa nepaskirstyti.
3. Jei nesutinkate su VMI apskaičiuota suma — pirmiausia patikrinkite deklaracijoje išvardytus objektus ir jų mokestines vertes. Jei klaida yra pačioje mokestinėje vertėje, ją taiso ne VMI, o Registrų centras (žr. skyrių apie ginčijimą). Jei klaida yra objektų sąraše ar dalyse, kreipkitės į VMI ir teikite patikslintą deklaraciją.

Mokestis, neviršijantis 5 €, nemokamas.

Delspinigiai. Pavėlavus sumokėti, delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kitos dienos po termino iki mokesčio sumokėjimo. Konkretų delspinigių dydį tvirtina finansų ministras, todėl galiojantį procentą reikia pasitikrinti VMI puslapyje — nekartoju čia skaičiaus, kuris gali būti pasenęs. Priskaičiuotą sumą matysite „Mano VMI".

Dalies metų taisyklė. Mokestis pradedamas skaičiuoti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį įgijote nuosavybės teises, ir nebeskaičiuojamas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį jas perleidote. Jei turtas išnyksta — nugriaunamas ar sudega — mokestis nebemokamas nuo kito mėnesio.

Praktinė išvada apie „tuščius" 2026-uosius. Gyventojui, turinčiam tik gyvenamosios, sodų, garažų ar poilsio paskirties turtą, per visus 2026 kalendorinius metus nekilnojamo turto mokesčio mokėti nereikia: už 2025 m. jis buvo sumokėtas dar 2025 m. gruodžio 15 d., o už 2026 m. reikės mokėti tik 2027 m. kovo 15 d.

Išimtis. Turintiems komercinės paskirties ar kitaip apmokestinamo turto senoji tvarka numatė kitą terminą — mokestį už 2025 m. jie deklaravo ir sumokėjo iki 2026 m. vasario 15 d., taigi jiems 2026-ieji „tušti" nebuvo. Į šią pastabą taip pat neįeina senesnių laikotarpių nepriemokos ir delspinigiai.

Bet kuriuo atveju tai ne lengvata ir ne atleidimas, o tik termino perkėlimo pasekmė. Prievolė už 2026 m. niekur nedingo — ji ateis kitą pavasarį.

Šaltinis: NTMĮ 12 straipsnio 6 ir 7 dalys, 7 straipsnio 5 dalis; senojo NTMĮ 12 straipsnio 4 dalis (gyvenamosios, sodų, garažų ir poilsio paskirties turtui — iki gruodžio 15 d., kitam turtui — iki kitų metų vasario 15 d.); delspinigių nustatymo tvarka — Mokesčių administravimo įstatymo 99 straipsnis.

Kur deklaruoti gyvenamąją vietą: teisėtas planavimas ir jo ribos

Kadangi 450 000 € riba pririšta prie deklaruotos gyvenamosios vietos, o „kito turto" riba tesiekia 50 000 €, deklaravimo vieta tapo realiu pinigų klausimu. Logika paprasta: jei turite kelis būstus ir realiai gyvenate keliuose, pagrindiniu verta deklaruoti brangiausią — taip maksimaliai išnaudojama 450 000 € riba, o pigesnis objektas krenta į skalę nuo 50 000 €.

Kiek tai duoda, matyti skaičiais. Žmogus turi du butus: 400 000 € ir 150 000 €.

• Deklaruotas brangesniame: 400 000 € → pagrindinis būstas → 0 €. Kitas turtas 150 000 € → (150 000 − 50 000) × 0,2 % = 200 €
• Deklaruotas pigesniame: 150 000 € → pagrindinis būstas → 0 €. Kitas turtas 400 000 € → 150 000 × 0,2 % + 200 000 × 0,4 % = 1 100 €

Skirtumas — 900 € per metus. Tas pats turtas, tas pats žmogus, vienintelis skirtumas — kuriame adrese jis deklaruotas. Jei dėl tokio skirtumo svarstote parduoti pigesnį objektą, prieš pasirašydami perskaitykite, ką patikrinti pirkimo–pardavimo sutartyje prieš pasirašant.

Bet čia pat — trys ribos, kurias privalu žinoti.

1. Deklaruoti reikia ten, kur faktiškai gyvenate. Deklaravimas vien dėl mokesčio, faktiškai ten negyvenant, yra rizika. Mokestinių ginčų komisijos ir teismų praktikoje gyventojų pajamų mokesčio bylose fiktyvus deklaravimas lengvatos negarantavo — deklaracijos įrašo nepakako, buvo vertinamos faktinės gyvenimo aplinkybės.
2. Svarbi paskutinė mėnesio diena. Statusas fiksuojamas kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, todėl persideklaravimo data turi reikšmę. VMI patvirtinimu (konsultacija telefonu 2026-09-16), persideklaravus vidury metų mokestis skaidomas pagal mėnesius: nuo deklaravimo mėnesio butas laikomas pagrindiniu būstu, o iki tol — „kitu turtu“.
3. Jei turtas bendras — deklaruotis turi abu bendraturčiai. Priešingu atveju vieno iš jų dalis netenka 450 000 € ribos.

Šaltinis: NTMĮ 2 straipsnio 8 dalis ir 12 straipsnio 2 dalis; Mokestinių ginčų komisijos praktika dėl deklaruotos gyvenamosios vietos ir mokesčio lengvatos.

Kraštiniai atvejai: pardavimas, paveldėjimas, nuoma, apleistas turtas

Pardaviau butą metų viduryje. Mokėsite už tą metų dalį, kurią turtas jums priklausė — skaičiavimas nutrūksta nuo mėnesio, einančio po perleidimo mėnesio (NTMĮ 12 str. 6 d.; VMI išaiškinimai: turtas įgyjamas ar netenkamas metų eigoje, turtas parduotas metų eigoje). Jei parduotas butas buvo jūsų pagrindinis būstas (jame buvote deklaruotas), už tuos mėnesius jis neapmokestinamas iki 450 000 € — VMI tai patvirtino 2026-09-16 konsultacijoje; likę objektai sumuojami įprastai, o naujo pagrindinio būsto statusą gausite tik deklaravęs gyvenamąją vietą viename iš jų. Sąskaita ateis VMI deklaracijoje kitų metų kovą, jau seniai po sandorio. Tai dažnas netikėtumas. Planuojantiems sandorį pravers ir notaro įkainiai NT sandoriams 2026 m. — mokestis ir notaras yra dvi atskiros sandorio dienos išlaidos.

Paveldėjau turtą. Mokestis pradedamas skaičiuoti nuo mėnesio, einančio po nuosavybės teisių įgijimo mėnesio. Jei paveldėtas objektas nėra jūsų pagrindinis būstas, jis įskaitomas į „kito turto" sumą su 50 000 € riba. Paveldėjimas beveik visada baigiasi pas notarą — kiek tai kainuoja, verta žinoti iš anksto.

Nuomojamas butas. Nuoma šio mokesčio prasme nieko nekeičia — jei bute negyvenate ir jame nedeklaruoti, jis yra „kitas turtas". Nuomos pajamų apmokestinimas — atskira tema. Jei nenorite nei laikyti, nei parduoti pigiai, yra tarpinis kelias — išperkamoji nuoma: kaip ji veikia ir kam apsimoka.

Apleistas ar neprižiūrimas turtas. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo turto sąrašą sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba (atsižvelgdama į statinių priežiūrą atliekančių subjektų teikimą). Tarifas — 1–5 %, ir prie jo dar pridedami 0,2 %. Bet tai galioja ne visam apleistam turtui: įstatymas nustato tarifą „apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus“ (ta pati išimtis pakartota ir dėl papildomų 0,2 %).

Praktiškai tai reiškia:

• 1–5 % + 0,2 % taikoma apleistam komercinės, gamybinės, sandėliavimo ir kitos paskirties turtui, taip pat juridiniam asmeniui priklausančiam apleistam turtui (įskaitant gyvenamosios paskirties — 6 str. 6 d. išimtis galioja tik fiziniams asmenims).
• Netaikoma gyventojui nuosavybės teise priklausančiam apleistam pagrindiniam būstui (6 str. 5 d.) ir jo apleistam kitam gyvenamajam namui, butui, sodo namui, garažui, poilsio paskirties pastatui (6 str. 6 d.) — šie lieka toje pačioje progresinėje „kito turto“ skalėje nuo 50 000 €.

Vilnius, Kaunas ir Klaipėda 2026 m. pasirinko maksimalų 5 % (buvo 3 %). Skirtumas praktikoje:

• Apleistas komercinis pastatas, mokestinė vertė 100 000 € → 100 000 × (5 % + 0,2 %) = 5 200 € per metus.
• Gyventojo apleistas sodo namas ar gyvenamasis namas, mokestinė vertė 100 000 €, jei tai vienintelis jo „kitas turtas“ → (100 000 − 50 000) × 0,2 % = 100 € per metus. Skirtumas — 52 kartai.

Antruoju atveju 50 000 € riba skaičiuojama nuo visų tokių objektų mokestinių verčių sumos, ne nuo vieno objekto: turint ir antrą butą, ir garažą, suma bus didesnė.

Turintiems apleistą pastatą pirmi du žingsniai — pasitikrinti, ar jis įtrauktas į savivaldybės apleisto turto sąrašą, ir kokia jo paskirtis įrašyta kadastre: būtent nuo paskirties ir savininko (fizinis ar juridinis asmuo) priklauso, ar taikoma 1–5 % juosta, ar progresinė gyventojo skalė.

Šaltinis: NTMĮ 6 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalys (redakcija, išdėstyta įstatymu Nr. XV-344, įsigaliojusi 2026-01-01); VMI Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo komentaras (nauja redakcija), 6 str. 7 d. komentaras: „Savivaldybių tarybų nustatyti apleisto ar neprižiūrimo NT NTM tarifai netaikomi NT, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus.“

Žemės sklypas. Šiuo mokesčiu neapmokestinamas — jam taikomas atskiras Žemės mokesčio įstatymas. Čia aptariami tik pastatai, patalpos ir inžineriniai statiniai.

Šaltinis: NTMĮ 2 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 7 ir 8 dalys, 12 straipsnio 6 dalis; savivaldybių 2026 m. tarifų sprendimai (LRT).

Investuojantiems: kas jau įrašyta 2031 metams

Tas pats 2025 m. priimtas įstatymas jau dabar įtvirtina naują 6 straipsnio redakciją, įsigaliosiančią 2031 m. sausio 1 d. Joje išnyksta nacionalinė progresinė skalė gyventojo nepagrindiniam būstui, o lieka bendra taisyklė — 0,5–3 %, kurią nustato savivaldybė. Papildomas 0,2 % tarifas naujoje redakcijoje nebetaikomas tik pagrindiniam būstui, taigi antram būstui jis taptų taikomas. Kitaip tariant, nuo 2031 m. antro būsto apmokestinimą perima savivaldybės — be įstatyme įtvirtintos 50 000 € nulinės ribos.

Sąžininga pastaba. Tai galiojanti, bet dar neįsigaliojusi norma. Iki 2031 m. ji gali būti pakeista, o mokesčių įstatymai Lietuvoje keičiami dažnai. Nesiūlau dėl to skubėti parduoti turto. Bet planuojantiems ilgalaikę NT investiciją apie tai verta žinoti — daugumoje straipsnių šio niuanso nėra. Vienas iš tarpinių sprendimų tokiam turtui — išperkamoji nuoma.

Šaltinis: įstatymo Nr. XV-344 2 straipsnio 2 ir 3 dalys, nustatančios 6 ir 13 straipsnių redakcijas, įsigaliosiančias 2031-01-01; Finansų ministerijos komentaras apie savivaldybių vaidmens išplėtimą nuo 2031 m.

Ko šiame straipsnyje sąmoningai nėra. Tai tema, kurioje netikslus skaičius kainuoja realių pinigų. Todėl neįrašiau kelių viešojoje erdvėje sklandančių dydžių, kurių nepavyko patvirtinti pirminiame šaltinyje: mokėtojų skaičiaus 2026 m. (dažnai kartojamas „760 tūkst." yra iš nepriimtos ankstesnės pasiūlymų versijos), daugumos savivaldybių tarifų, konkrečių savivaldybių „didžiausio mokestinių verčių augimo" sąrašo, vidutinės buto mokestinės vertės Vilniuje ir oficialių vertinimo įkainių. Palyginimui, patvirtinta: už 2025 m. pagal senąją tvarką deklaracijas turėjo teikti apie 42 700 gyventojų, bendra suma — apie 19 mln. €.

Trys žingsniai — pasirinkite savo situaciją

Kodėl galite manimi pasitikėti

Esu Linas Janutis, nekilnojamojo turto brokeris, dirbantis Vilniuje ir Vilniaus rajone.

• Nekilnojamojo turto brokeriu dirbu nuo 2007 m., o nuo 2011 m. — ir NT įmonės vadovas
• Google įvertinimas 5,0 ★ — realūs klientų atsiliepimai, ne pirkti
• Šio straipsnio skaičiai remiasi įstatymo tekstu, VMI ir Registrų centro paaiškinimais — ne perpasakotomis naujienomis. Kur šaltinio nepavyko patvirtinti, taip ir parašyta
• Nemokamą rinkos vertės įvertinimą atlieku vietoje, remdamasis realiais sandorių duomenimis — ne pagal automatinį modelį ir ne pagal skelbimų kainas
• Pasakau ir tada, kai ginčytis neapsimoka. Jei skirtumas tarp mokestinės ir rinkos vertės nesiekia 20 %, pasakysiu tai iš karto, o ne po to, kai sumokėsite už vertinimo ataskaitą

Nesu mokesčių konsultantas ir šis straipsnis nėra individuali mokestinė konsultacija. Bet mokestinė vertė be rinkos vertės neturi prasmės — o rinkos vertę žinau. Daugiau apie tai, ką dirbu — NT brokerio paslaugos Vilniuje.

Gaukite nemokamą savo buto įvertinimą

Ką gausite per 1 darbo dieną:

• Pagrįstą rinkos vertės intervalą (nuo–iki), o ne vieną skaičių iš oro
• Palyginimą su jūsų objekto mokestine verte — ar skirtumas siekia 20 %, ar ne
• 3–5 realius palyginamuosius objektus su paaiškinimu, kodėl jie tinkami
• Atsakymą, ar jums apskritai apsimoka užsakyti mokamą vertinimo ataskaitą
• Konkrečias stiprybes ir rizikas, kurios kels arba mažins jūsų kainą, jei nuspręstumėte parduoti

Ko negausite: dokumento Registrų centrui, bankui ar teismui — tam reikia nepriklausomo turto vertintojo, turinčio vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, ataskaitos (padėsiu jį parinkti).

Kaina — 0 €. Įsipareigojimų — jokių. Jei nuspręsite neginčyti vertės ir neparduoti, informacija lieka jums.

→ Užsakyti nemokamą įvertinimą
Arba susisiekite tiesiogiai: +370 603 48615 · linas@proreal.lt — atsakau tą pačią darbo dieną.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar turėsiu mokėti nekilnojamo turto mokestį už savo vienintelį butą 2026 m.?

Beveik tikrai ne. Jei bute esate deklaravęs gyvenamąją vietą, jis laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu, o jam taikomas ne mažesnis kaip 450 000 € neapmokestinamasis dydis. Mokestis skaičiuojamas tik nuo dalies, viršijančios šią ribą. Didžiajai daugumai butų savininkų mokestis bus 0 €, ir deklaracijos pildyti nereikės.

Ar nekilnojamo turto mokestis padidėjo 2026 m.?

Ne visiems. Vieno būsto savininkui jis greičiausiai išnyko: riba pakelta nuo 150 000 iki 450 000 €. Antro buto, sodo namo ar garažo savininkui mokestis atsirado ten, kur anksčiau jo nebuvo, nes visam kitam turtui riba tesiekia 50 000 €.

Tai ne mokesčio sumažinimas, o perkėlimas nuo vienos gyventojų grupės kitai. Prie to prisidėjo ir tai, kad nuo 2026 m. mokestinės vertės vidutiniškai pakilo apie 90 %, o daugiavaikių šeimų 200 000 € lengvata panaikinta.

Kas nemoka nekilnojamo turto mokesčio 2026 m.?

Nemoka tie, kurių pagrindinio būsto mokestinė vertė nesiekia 450 000 €, o kito turto — 50 000 €. Taip pat nemokamas mokestis, neviršijantis 5 €. Papildomai neapmokestinami įstatyme išvardyti objektai, o savivaldybė savo biudžeto sąskaita gali atleisti nuo mokesčio arba padidinti neapmokestinamąjį dydį pagal socialinę padėtį.

Iki kada galima teikti prašymą patikslinti mokestinę vertę?

Vieną kartą per metus, per pirmus tris mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios — iki kovo 31 d. 2026 m. šis terminas jau praėjo. Kitas langas — nuo 2027 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. Kadangi vertinimo ataskaita turi būti ne senesnė kaip 3 mėnesiai, ją reikėtų užsakyti maždaug 2027 m. sausį.

Nuo kokios sumos pradedamas mokėti nekilnojamo turto mokestis?

Priklauso nuo turto tipo. Pagrindiniam gyvenamajam būstui riba yra 450 000 € (savivaldybė gali nustatyti didesnę, bet ne mažesnę). Visam kitam gyventojo nekomerciniam turtui — antram butui, sodo namui, garažui, poilsio objektui — riba yra 50 000 €, ir visų tokių objektų vertės sudedamos. Komercinės paskirties turtas apmokestinamas nuo pirmo euro.

Kaip skaičiuojamas nekilnojamo turto mokestis 2026 m.?

Kitam turtui mokestis skaičiuojamas progresiškai, „laiptais": iki 50 000 € — 0 %, iki 200 000 € — 0,2 %, iki 400 000 € — 0,4 %, iki 600 000 € — 0,6 %, iki 1 000 000 € — 0,8 %, virš to — 1 %. Pavyzdžiui, 300 000 € vertės turtui: 150 000 × 0,2 % + 100 000 × 0,4 % = 700 €. Pagrindiniam būstui apmokestinama tik dalis virš 450 000 €, taikant savivaldybės nustatytą 0,1–1 % tarifą.

Kiek kainuoja nekilnojamo turto mokestis už antrą butą?

Antras butas patenka į „kito turto" skalę, kurioje neapmokestinami tik pirmieji 50 000 €. 100 000 € vertės butas kainuos 100 € per metus, 150 000 € — 200 €, 180 000 € — 260 €, 250 000 € — 500 €. Jei turite ir garažą ar sodo namą, jų vertės pridedamos prie tos pačios sumos, todėl mokestis auga greičiau.

Koks NT mokesčio tarifas taikomas Vilniuje 2026 m.?

Pagrindiniam gyvenamajam būstui Vilniuje taikomas 0,1 % tarifas daliai, viršijančiai 450 000 € — Vilniaus taryba savo tarifo nenustatė, todėl 2026 m. galioja įstatyme įtvirtintas minimalus dydis. Tas pats 0,1 % dėl tos pačios priežasties galioja Kaune ir Klaipėdoje. Komerciniam turtui Vilniuje 2026 m. taikomas 0,5 % tarifas viešbučių, viešojo ir asmeninio poilsio, maitinimo, kultūros, sporto ir mokslo paskirties pastatams (patalpoms); 0,8 % — administracinės, prekybos, paslaugų (taip pat gyvenamosios, garažų, sodų, gydymo) paskirties pastatams (patalpoms); 1 % — visam kitam sprendime neišvardytam turtui. Apleistam ar neprižiūrimam turtui, įtrauktam į savivaldybės sąrašą, — 5 %. Administracinės paskirties patalpoms (pvz., loftams ar apartamentams, kuriuose gyvenama) mokestis skaičiuojamas pagal registre įrašytą paskirtį — 0,8 % plius 0,2 % = 1 % nuo pirmo euro (VMI konsultacija 2026-09-16); sprendimo 1.6 p. numato 3 % tarifą patalpoms, naudojamoms ne pagal paskirtį, o 3.1 p. — lengvatą vieninteliam būstui. Tarifai nustatyti tarybos 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 1-1551.

Kada mokamas nekilnojamo turto mokestis?

Gyventojai sumoka iki kitų metų kovo 15 d. Už 2026 m. — iki 2027 m. kovo 15 d. Tai pasikeitimas: pagal senąją tvarką terminas gyvenamosios paskirties turtui buvo einamųjų metų gruodžio 15 d. Juridiniai asmenys deklaruoja ir sumoka iki vasario 15 d.

Kur ir kaip sumokėti nekilnojamo turto mokestį?

Prisijunkite prie „Mano VMI" — ten rasite VMI užpildytą KIT719 deklaraciją su apskaičiuota suma. Apmokėti patogiausia tiesiai iš „Mano VMI" per nuorodą į savo elektroninę bankininkystę: įmokos kodą, sąskaitą ir paskirtį sistema užpildo pati. Rankiniu būdu iš interneto perrašinėti įmokos kodų nereikėtų — su klaidingu kodu mokėjimas užstringa nepaskirstytas.

Ar man pačiam reikia pildyti deklaraciją?

Ne. Nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio VMI pati apskaičiuoja mokestį, užpildo formą KIT719 ir pateikia ją gyventojui iki kitų metų kovo 1 d. Deklaraciją ir mokėtiną sumą matysite „Mano VMI". Jei suma neviršija 5 €, mokėti nereikia.

Kur sužinoti savo nekilnojamojo turto mokestinę vertę?

Registrų centro viešoje paieškoje pagal unikalų numerį — registrucentras.lt/masvert/paieska-un. Paslauga nemokama. Naujosios mokestinės vertės įsigaliojo 2026 m. sausio 1 d. ir galios iki 2029 m. sausio 1 d.

Kuo skiriasi mokestinė vertė ir rinkos vertė?

Mokestinę vertę Registrų centras nustato masiniu, automatiniu būdu — pagal statistinius modelius, neapžiūrėdamas objekto, ir ji naudojama mokesčiui skaičiuoti. Rinkos vertę nustato vertintojas arba brokeris, apžiūrėjęs objektą ir palyginęs su realiais sandoriais.

Praktinis skirtumas: masinis vertinimas nemato remonto, aukšto ar vaizdo, todėl identiškas butas su nauju remontu ir apleistas butas tame pačiame name turi tą pačią mokestinę vertę, nors rinkoje jų kainos skiriasi dešimtimis tūkstančių eurų.

Kodėl mano buto mokestinė vertė 2026 m. taip išaugo?

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujo masinio vertinimo rezultatai — pirmas perkainojimas nuo 2021 m. Registrų centro duomenimis, statinių mokestinės vertės vidutiniškai išaugo apie 90 %. Tai atspindi rinkos kainų augimą per penkerius metus, o ne konkretaus jūsų buto pokytį. Nuo šiol perkainojama ne rečiau kaip kas 3 metus.

Ką daryti, jei nesutinku su Registrų centro nustatyta mokestine verte?

Yra du skirtingi keliai. Jei kadastre įrašyti klaidingi duomenys (plotas, statybos metai, paskirtis) — teikiate skundą; jo nagrinėjimas nemokamas ir trunka iki 2 mėnesių. Jei duomenys teisingi, bet vertė vis tiek per didelė — teikiate prašymą taikyti individualaus vertinimo vertę, pridėdami vertintojo ataskaitos originalą; būtina sąlyga, kad vertės skirtųsi daugiau kaip 20 %.

Prašymai teikiami adresu info@registrucentras.lt arba Studentų g. 39, Vilnius. Jei turtas bendras, prašymą turi pasirašyti visi bendraturčiai.

Turiu du butus — ar jų vertės sumuojamos?

Iš dalies. Butas, kuriame esate deklaravęs gyvenamąją vietą, vertinamas atskirai su 450 000 € riba. Visi kiti objektai — antras butas, sodo namas, garažas, poilsio pastatas — sudedami į vieną sumą, ir jai taikoma progresinė skalė nuo 50 000 €. Todėl trys butai po 150 000 € skaičiuojami kaip 450 000 € vienetas, ir mokestis sudaro 1 400 € per metus.

Ar kiekvienas sutuoktinis gauna atskirą 450 000 € ribą?

Bendraturčiai mokestį moka proporcingai savo turto daliai, todėl neapmokestinamasis dydis taikomas kiekvienam atskirai. Bet yra svarbi sąlyga: pagrindiniu būstu laikoma tik to bendraturčio dalis, kuris tame būste deklaravęs gyvenamąją vietą.

Jei deklaravęs tik vienas sutuoktinis, kito dalis apmokestinama pagal „kito turto" skalę jau nuo 50 000 €. Skaičiaus „900 000 €" įstatyme nėra — tai proporcingumo taisyklės pasekmė, veikianti tik esant realiai bendrai nuosavybei lygiomis dalimis.

Ar reikia mokėti mokestį už garažą, sodo namelį ar sandėliuką?

Taip, jei jie nėra jūsų pagrindinis būstas. Garažai, mėgėjų sodų, pagalbinio ūkio, asmeninio ir viešojo poilsio paskirties pastatai įskaitomi į bendrą „kito turto" sumą su 50 000 € riba.

Po 2026 m. perkainojimo garažų mokestinės vertės išaugo apie 90 %, todėl butas plius garažas plius sodo namelis šią ribą peržengia lengviau nei anksčiau. Išimtis: jei toje savivaldybėje jums nepriklauso ir nėra įsigyjamas joks gyvenamosios paskirties būstas, sodo namas ar garažas, kuriame esate deklaruotas, gali būti laikomas pagrindiniu būstu.

Ar reikia mokėti nekilnojamo turto mokestį už žemės sklypą?

Ne. Žemės sklypai šiuo mokesčiu neapmokestinami — jiems taikomas atskiras Žemės mokesčio įstatymas. Nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinami tik pastatai, patalpos ir inžineriniai statiniai. Todėl sklypo vertė į „kito turto" 50 000 € sumą neįskaitoma, o ant jo stovintis sodo namas ar garažas — įskaitomas.

Pardaviau butą metų viduryje — kas moka mokestį už tuos metus?

Mokate už tą metų dalį, kurią turtas jums priklausė. Skaičiavimas nutrūksta nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį perleidote nuosavybės teises. Pirkėjui mokestis pradedamas skaičiuoti nuo mėnesio, einančio po įsigijimo mėnesio.

Praktinis niuansas: sąskaita ateis VMI deklaracijoje kitų metų kovą — dažnai jau gerokai po sandorio, todėl daugeliui pardavėjų tai netikėtumas.

Turite klausimą apie savo objektą? Skambinkite +370 603 48615 arba rašykite linas@proreal.lt. Nemokamą rinkos vertės įvertinimą atlieku per 1 darbo dieną. → Užsakyti įvertinimą

Šaltiniai

Teisės aktai

1. LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymas Nr. XV-344 (priimtas 2025-06-26, įsigaliojo 2026-01-01) — e-seimas.lrs.lt
2. Tas pats įstatymas Teisės aktų registre — e-tar.lt
3. LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo aktuali (suvestinė) redakcija — e-seimas.lrs.lt
4. NTMĮ suvestinė redakcija, galiojusi iki 2025-12-31 — e-seimas.lrs.lt (PDF)
5. Seimo pranešimas apie įstatymo priėmimą — lrs.lt

Valstybinė mokesčių inspekcija

6. Nekilnojamojo turto mokestis — vmi.lt
7. NT mokesčio pakeitimai nuo 2026 m. (VMI raštas Nr. RM-34065; ten paminėtas ir įstatymas Nr. XV-345, galiojantis nuo 2026-05-01) — vmi.lt
8. NT mokesčio pakeitimai gyventojams nuo 2026 m. — vmi.lt
9. Gyventojų NT mokesčio tarifai už 2026 m. ir vėlesnius laikotarpius — vmi.lt
10. Kada gyventojai turi sumokėti NT mokestį už 2026 m. — vmi.lt
11. Ar VMI apskaičiuos ir pateiks deklaraciją gyventojams — vmi.lt
12. NT mokesčio lengvatos gyventojams 2026 m. ir vėliau — vmi.lt
13. Kaip sužinoti savo NT objekto mokestinę vertę už 2026 m. — vmi.lt
14. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės apmokestinimas, kai deklaravęs tik vienas sutuoktinis — vmi.lt

Registrų centras

15. Mokestinių verčių išrašai ir paslaugos — registrucentras.lt
16. Vieša mokestinių verčių paieška pagal unikalų numerį — registrucentras.lt/masvert/paieska-un
17. Individualus turto vertinimas — registrucentras.lt
18. Registrų centras: liko dvi savaitės norintiems patikslinti savo NT mokestinę vertę (iš čia — reikalavimas, kad prašymą teiktų visi bendraturčiai) — 15min.lt
19. Registrų centras: įsigaliojo naujos statinių mokestinės vertės (2026-01) — santaka.info

Finansų ministerija ir kiti šaltiniai

20. Nekilnojamojo turto mokestis — finmin.lrv.lt
21. Seimo priimti mokesčių įstatymų pakeitimai — finmin.lrv.lt
22. LRT: didžiausi miestai 2026-aisiais mažina mokesčio tarifus komerciniam ir gyventojų NT — lrt.lt
23. LRT: nuo kitų metų pagrindiniam būstui Vilniuje bus taikomas 0,1 proc. NT mokesčio tarifas (tarybos sprendimas 2025-11-19) — lrt.lt
24. LRT: paskutinė diena sumokėti NT mokestį (2025 m. duomenys — 42,7 tūkst. gyventojų, 19 mln. €) — lrt.lt
25. Mokestinių ginčų komisija: deklaruota gyvenamoji vieta ne visada garantuoja mokesčio lengvatą — mgk.lrv.lt
26. KPMG mokesčių ir teisės naujienlaiškis, 2026 m. sausis — kpmg.com
27. VMI Mokesčių informacijos centras, konsultacija telefonu (+370 5 255 3190), 2026-09-16 — persideklaravimo skaidymas mėnesiais, žemės, parkingo ir sandėliuko traktavimas, administracinės paskirties tarifas Vilniuje (pokalbio įrašas saugomas)

Savivaldybių sprendimai ir VMI išaiškinimai (pirminiai dokumentai, rasti 2026-09-16)

28. Vilniaus m. sav. tarybos 2025-11-19 sprendimas Nr. 1-1551 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2026 metams nustatymo“ — vilnius.lt (pilnas tekstas) · aktai.vilnius.lt
29. Kauno m. sav. tarybos 2025-11-11 sprendimas Nr. T-868 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo“ (0,5 % / 5 %) — e-tar.lt
30. Klaipėdos m. sav. tarybos 2025-11-27 sprendimas Nr. T2-428 „Dėl 2026 metų mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo“ (0,5 % / 5 %) — e-tar.lt
31. Vilniaus r. sav. tarybos 2020-06-05 sprendimas Nr. T3-163 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo“ (0,6 % / 0,8 % / 3 %; skelbia savivaldybė, įtrauktas į VMI 2026 m. sprendimų archyvą) — vrsa.lt
32. VMI KM1572 „Kokie nekilnojamojo turto mokesčio tarifai yra nustatyti savivaldybių sprendimuose?“ (2026-01-07) — visų savivaldybių 2026 m. sprendimų archyvas: vmi.lt · ZIP Akmenės r.–Neringos · ZIP Pagėgių–Zarasų r.
33. VMI: kaip skaičiuojamas NT mokestis, kai turtas įgyjamas / netenkamas metų eigoje (nuo kito mėnesio) — vmi.lt
34. VMI: kaip skaičiuojamas NT mokestis, jeigu metų eigoje turtas parduotas — vmi.lt
35. NTMĮ suvestinė redakcija, galiojanti 2026-05-01 – 2030-12-31 (6 str. 6 d. — gyvenamoji grupė ir 0,2–1 % laipteliai; 6 str. 8 d. — papildomas 0,2 %; 12 str. 6 d. — skaičiavimas mėnesiais; 13 str. 3 d. — įskaitymas į valstybės biudžetą) — e-seimas.lrs.lt (PDF)